Pasaulinė kraujo vėžio diena

Pasaulinė kraujo vėžio diena minima kasmet gegužės 28 d. Tai gera proga priminti, kad per pastaruosius metus kraujodaros ir limfinės sistemos vėžio atvejų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Tačiau guodžia tai, kad turime vis daugiau vaistų, kurie pakeičia hematologinius navikus iš mirtinos ligos į lėtinę.

Hematologinės neoplazmos dažnai vadinamos „nekaltomis“, nes visi žmonės gali sirgti, įskaitant žmones, kurie gyvena labai sveikai ir vengia rizikos veiksnių. Nacionalinio vėžio registro (NCR) duomenimis, per pastaruosius trisdešimt metų naujų kraujodaros ir limfinės sistemos vėžio atvejų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Didžiausias kraujo vėžio atvejų skaičius pastebimas vyresnio amžiaus žmonėms - nuo 50 iki 79 metų (maždaug 60%).

Hematopoetinės ir limfinės sistemos navikai sukelia neįprastų simptomų, dažnai klaidingai vadinamų peršalimu ar su amžiumi susijusiais negalavimais, todėl greita diagnozė dažnai yra problema. Pirmieji nerimą keliantys signalai paprastai būna: nuolatinis karščiavimas ar žemas karščiavimas, prakaitavimas (ypač naktį), silpnumas, nuovargis, apetito praradimas. Kai kuriems kraujo vėžio tipams pirmasis simptomas yra nenormalus kraujo kiekis atliekant įprastą kraujo tyrimą. Taigi labai svarbu atlikti šį tyrimą reguliariai - bent kartą per metus, nes kuo anksčiau diagnozuojamas navikas, tuo geresnė daugelio hematologinių vėžio rūšių prognozė pacientui.

Dažniausiai suaugusiesiems diagnozuojama leukemija yra lėtinė limfocitinė leukemija (LLL arba LLL), kuri taip pat sudaro 25–30 procentų visų leukemijų. Jis diagnozuojamas daugiausia vyresnio amžiaus žmonėms - net 70 proc. LLL pacientai yra vyresni nei 65 metų žmonės.

Dauguma LLL sergančių pacientų yra lėtiniai, tačiau kai kurie pacientai kovoja su agresyvia lėtinės limfocitinės leukemijos forma, kuri yra atspari gydymui ir, nepaisant gydymo, pacientų išgyvenimo laikas yra 3–4 metai.

- Būtent agresyvi lėtinės limfocitinės leukemijos forma yra didžiausias terapinis iššūkis - pabrėžia prof. Iwona Hus, nepriklausomos eksperimentinės hematologijos laboratorijos vadovė Liublino medicinos universitete. - Agresyvi LLL forma yra atspari įprastam chemoterapijos gydymui arba jos remisija yra trumpa, todėl labai reikia greitai įgyvendinti naujas, veiksmingas terapijas. Lenkijoje neseniai buvo kompensuotas vienas iš naujų vaistų, kurių veikimo mechanizmas yra kitoks nei chemoterapija - ibrutinibas, deja, kompensacija už kitus nėra kompensuojama: idelalizibas ir venotoklaksai.

Dar neseniai išsėtinė mieloma buvo laikoma neoplastine liga, kuria serga tik pagyvenę žmonės, deja, pastaruoju metu ji vis dažniau diagnozuojama jauniems žmonėms - iki 50 metų. Lenkijoje apie 6000 žmonių kovoja su išsėtine mieloma, o kasmet registruojama 1,5–2 000 naujų pacientų.

- Daugybinės mielomos atveju ankstyva diagnozė yra ypač svarbi, - sako prof. Iwona Hus. - Kuo liga yra labiau pažengusi, tuo didesnė rimtų komplikacijų, tokių kaip inkstų nepakankamumas, rizika, dėl kurios gali prireikti dializės ar kaulų ligos, dėl kurių gali atsirasti patologinių lūžių.

Hematologinių navikų gydymas pirmiausia pagrįstas farmakologija.
Pastaruoju metu šioje srityje padaryta milžiniška pažanga - atsirado daug naujų vaistų, be kita ko, gydant mielomą, kurie veiksmingai išgydo, sulaužydami atsparumą ankstesnėms terapijoms (pvz., Imunomoduliuojančiai terapijai, proteasomos inhibitoriams ar monokloniniams antikūnams), darydami įtaką pacientų gyvenimo kokybė).

Naujausi vaistai turi naujoviškus veikimo mechanizmus, jie tiesiogiai veikia specifinius vėžinių ląstelių tipus ir dažnai modifikuoja imuninės sistemos veikimą.

- Lenkijoje, atsižvelgiant į paskutinius metus, akivaizdžiai padaugėjo terapinių galimybių - sako prof. Iwona Hus. - Tačiau nuo 2014 m. Pasaulyje ir Europos Sąjungoje buvo užregistruoti 6 nauji vaistai nuo mielomos ir nė vienas jų nekompensuojamas. Deja, vis dar neturime galimybės naudotis naujausiais Europos vaistų agentūros įregistruotais vaistais, tokiais kaip daratumumabas, pomalidomidas ar karfilzomibas, kurie būtų naudingi mūsų pacientams. Jų dėka nebūtume tokie bejėgiai pacientų, sergančių recidyvuojančia, atsparia daugybinės mielomos forma, atžvilgiu.

Pasaulinė kraujo vėžio diena yra puikus momentas pakartoti tris svarbiausius postulatus, susijusius su hematologinio vėžio gydymu.

1. Profilaktika - reguliarus periferinio kraujo tyrimas kiekvienam pacientui turėtų būti atliekamas bent kartą per metus. Šiuo klausimu šeimos gydytojai neturėtų būti ribojami jokiais apribojimais. Nenormalūs šio tyrimo rezultatai turėtų paskatinti medikus nuodugniai analizuoti. Europoje atliekant periodinius kraujo tyrimus nustatoma iki 40% kraujo vėžio, Lenkijoje - tik 2%.

2. Kompleksinė priežiūra - šiuo metu trūksta ne tik specialistų - už 100 tūkst. gyventojų Lenkijoje yra 1,3 specialisto, o Bulgarijoje šimtui tūkstančių tenka 4,5 hematologo. gyventojų. Hemato-onkologiniam ligoniui taip pat trūksta visapusiškos priežiūros, kurios dėka pacientai visą gydymo laiką būtų nukreipti nuo diagnozės nustatymo momento.

3. Galimybė naudotis šiuolaikinėmis terapijomis - be jos nėra veiksmingos kovos su kraujo vėžiu. Reikėtų prisiminti, kad dažniausiai tai yra vienintelis veiksmingas variantas sergant daugeliu kraujo vėžio atvejų, be jų drastiškai sumažėja tik paciento gyvenimo komfortas, bet labiausiai išgyvenimo galimybės.