Lenkai priklauso vis sparčiau senstančioms visuomenėms. Tai, viena vertus, yra nuolat mažėjančių gimdymų skaičius, kita vertus - medicinos pasiekimai, kurių dėka mes gyvename vis ilgiau. Prognozuojama, kad 2035 m. Ketvirtadalis lenkų bus vyresni nei 65 metų. Kalbamės su gydytoja Aleksandra Słabik-Ledóchowska, nepriklausomos valstybinės klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja gydymui. Witoldas Orłowskis Varšuvoje.
2011 m. „PolSenior“ tyrimas aiškiai parodė, kad tiek Lenkijos senjorų sveikata, tiek materialinė būklė nėra gera. Senėjančios visuomenės problema veikia visas šalis. Geriatrinės priežiūros plėtojimo pagrindas yra demografinės analizės. Lenkijoje tai vyksta labai lėtai. Kodėl? Ar nesuprantame šios žmonių grupės poreikių ir tikime, kad visada būsime jauni? Senjorų problemas aptariame su gydytoja Aleksandra Słabik-Ledóchowska, direktorės pavaduotoja gydymui Nepriklausomoje valstybinėje klinikinėje ligoninėje. Witoldas Orłowskis Varšuvoje.
- Mūsų šalyje trūksta pediatrų, tačiau niekas neneigia, kad jie reikalingi. Geriatrų iš tikrųjų nėra. Gal jie nereikalingi?
DR N. MED. ALEKSANDRA SŁABIK-LEDÓCHOWSKA: Senėjimas yra normalus, ilgalaikis ir negrįžtamas fiziologinis procesas. Geriatrija nagrinėja fiziologinius ir patologinius žmogaus senėjimo aspektus ir pagyvenusių žmonių klinikines problemas. Lenkijoje yra vis daugiau senjorų, tačiau ant jų pirštų galima suskaičiuoti geriatrus ir geriatrines lovas. Šiuo metu Lenkijoje 6,5 milijono žmonių yra vyresni nei 60 metų, tai yra 17 proc. gyventojų. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2020 m. Jau bus 9,5 mln. Vyresnių nei 60 metų žmonių. Ir dar viena informacija iš mano kiemo: pernai mūsų ligoninėje net 65 proc. medicininės išmokos buvo susijusios su vyresniais nei 60 metų žmonėmis. Ši tendencija panaši ir kitose ligoninėse. Seni ir sergantys žmonės priimami į vidaus ligų skyrius, nes yra tik keli geriatrijos skyriai. Ir jūs turite prisiminti, kad vyresniajam, kaip ir mažam vaikui, reikalinga specialisto priežiūra.
- Statistika rodo, kad mes neturime kuo pasigirti, palyginti su Europa.
A.S-L.: Kalbant apie geriatrinę priežiūrą, Europoje esame pačiame dugne. 10 tūkstančių geriatrų skaičiaus indeksas. vyresnių nei 65 metų žmonių Lenkijoje yra 0,2, kai Čekijoje - 1, Belgijoje - 1,5, Didžiojoje Britanijoje - 3,1, o Švedijoje - 4,6.
Lenkijoje turime šiek tiek daugiau nei 200 geriatrų, tačiau tik pusė dirba pagal savo specialybę.
Kitaip tariant, mes turime šiek tiek daugiau nei 200 geriatrų, tačiau tik pusė praktikuoja savo specialybę. Šalyje yra tik 37 stacionarios geriatrinės palatos, kuriose yra 782 lovos. Reabilitacijos skyrių nėra, o pakankamai anksti atlikta reabilitacija gali pratęsti senjoro nepriklausomybės laikotarpį ir atidėti momentą, kai reikės pagalbos ir priežiūros. Mūsų šalyje geriatrus keičia šeimos medicinos ar vidaus ligų specialistai. Rajonų klinikose pirminės sveikatos priežiūros gydytojų (POZ) priežiūra ne visada veikia senjorams, nes, kaip jau minėjau, šiems žmonėms reikalinga kelių profilių priežiūra. Jis nekritikuoja savo kolegų iš POZ, jie yra perkrauti perteklinėmis administracinėmis pareigomis, be to, jie turi ribotas kompetencijas, negali užsakyti senjorams reikalingų diagnostinių ar, dar svarbiau, prevencinių tyrimų. 2011 m. Paskelbta „PolSenior“ apklausa rodo, kad 43 proc. Lenkai, vyresni nei 65 metų, serga mažiausiai 3 ligomis dėl įvairių ligų grupių, tokių kaip hipertenzija, diabetas ir artrozė.
Taip pat skaitykite: Pagyvenusio žmogaus priežiūra: kaip kalbėti su pagyvenusiais tėvais? Globos namai - kaip rasti ramų senjorų prieglobstį? Ligoninė nėra sandėliavimo patalpa. Senjorų priežiūros problema
A.S-L.: Iš tiesų senjorai kenčia nuo daugelio ligų, kurios medicinos statistikoje vadinamos daugybinėmis ligomis.
Medicininė pagalba senjorams yra brangi, nes tam reikia daug specialistų konsultacijų, kartais tyrimų, bet visų pirma tarpdisciplininio požiūrio į pacientą.
Jie aplanko daug specialistų ir gauna vaistų receptus. Ne visada pas kitą gydytoją jie pasakos apie apsilankymą pas ankstesnįjį ir gautus vaistus. Retas atvejis, kai susiduriame su žmogumi, kuris serga tik cukriniu diabetu ar padidėjusiu kraujospūdžiu. Mūsų mokiniai taip pat serga daug neatpažintų ligų. Priimame pacientą, sergantį plaučių uždegimu, ir paaiškėja, kad vis tiek turime gydyti diabetą, slėgio opas - negalavimus, apie kuriuos dar nebuvo galvota. Tai dar labiau apsunkina šių žmonių sveikatos būklę, bet ir mūsų darbą. Ir tiesiai sakant - dėl to medicininė pagalba senjorams yra brangi, reikalinga daug specialistų konsultacijų, kartais tyrimų, bet visų pirma tarpdisciplininio požiūrio į pacientą.
- Bet net jei galėtume sau leisti gydytis ligoninėje, tai problemos neišspręstų.
A.S-L.: Žinoma, neužtenka likti ligoninės palatoje.Išėjus iš ligoninės, daugeliui senjorų taip pat reikia priežiūros namuose, nes jie yra išlaikomi ar neįgalūs. Gyvenamojoje vietoje nėra tinkamai organizuoto įvairių įstaigų tinklo, kuris teiktų tokią priežiūrą. Ne visada galite pasikliauti šeima ir vaikais. Į ligoninę įprasta atvežti senus tėvus prieš ilgus savaitgalius, atostogas ar atostogas. Neretai po hospitalizacijos pacientas nebeturi kur grįžti, nes šeima nenori ligonio pasiimti iš ligoninės, žmonės daugelį mėnesių laukia vietos slaugos namuose. Sukurti viso profilio geriatrinę priežiūrą nėra lengva. Tam reikia žinių, įsipareigojimų, pinigų ir gerų ketinimų.
- Nuo ko turėčiau pradėti?
A.S-L.: Daugelis senjorų savo negalavimus sieja su kūno senėjimu ir paprasčiausiai negydo. Kiti laukia ilgų eilių pas specialistus, švaistydami nervus ir laiką. Idealus sprendimas būtų geriatras, kuris visapusiškai rūpinasi senjoro sveikata. Jis turi vidaus ligų, neurologijos, diabetologijos, kardiologijos, psichiatrijos žinių, žino ligų specifiką vyresniame amžiuje, ir jos gali būti šiek tiek kitokios nei jaunesnių žmonių. Jis gali ištaisyti ne tik sveikatos, bet ir psichines problemas. Jis kantriai išklausys ir nenuvertins, pavyzdžiui, rūpesčių, susijusių su išėjimu į pensiją.
- Ar Lenkijos vyresnysis turi galimybę pagerinti medicininę priežiūrą?
A.S-L.: Tikiuosi, kad situacija pagerės. Savo ligoninėje mes jau dirbame pertvarkydami dalį vidaus ligų skyriaus į geriatrijos skyrių. Be to, kas neminima per dažnai, visoje Lenkijoje prasidėjo geriatrijos mokymo kursai. Nuo 2012 m. Sveikatos apsaugos ministerijos Slaugytojų ir akušerių departamentas, bendradarbiaudamas su Antrosios pakopos medicinos medicinos centru, vykdo sistemos projektą „Parama medicinos personalo mokymosi visą gyvenimą sistemai geriatrinės priežiūros srityje“. Projektą bendrai finansuoja Europos socialinis fondas pagal Žmogiškojo kapitalo veiksmų programą. Tikiuosi, kad ministrų projektas apmokyti 2000 m pirminės sveikatos priežiūros gydytojų - 2 000 Slaugytojai, tūkstantis kineziterapeutų ir 200 medicinos globėjų bei aplinkos terapeutų geriatrinės priežiūros srityje pagerins pagyvenusių žmonių padėtį.
SvarbuGyvenimo ruduo lenkų kalba
Štai keletas duomenų, surinktų 2011 m. „PolSenior“ tyrime.
- Beveik 30 proc respondentų turi nuolatinius depresijos simptomus, kurie nėra diagnozuoti ir negydomi.
- Katarakta serga beveik kas trečias senyvas pilietis, kas 14-as, o kas 50-asis serga glaukoma, diagnozuota geltonosios dėmės degeneracija (AMD).
- Kas trečias vyresnis nei 65 metų asmuo turi blogesnę klausą.
- 28 proc senjorų turi lengvą ar vidutinę demenciją.
- Beveik kiekvienam dvidešimtajam žmogui labai sutrikusios kognityvinės funkcijos, dėl kurių neįmanoma savarankiškai veikti.
- Per pastaruosius metus beveik ketvirtadalis respondentų patyrė kritimą. Kas antra kritusi senyva moteris patiria daug sužalojimų - nuo nedidelių sumušimų, galūnių lūžių iki šlaunikaulio kaklo lūžio.
- Virš 75 proc senjorų kenčia nuo hipertenzijos.
- Beveik 45 proc vyresni žmonės serga diabetu.
- Kas penktas senjoras gyvena vienas, nepaisant to, kad 93 proc. turi gyvus vaikus. Tik 8 proc. apklaustųjų gyvena su sūnumi ar dukra, o mažiau nei vienas iš 100 - su anūkais.
- 60 proc senjorų sako, kad jiems nereikia sistemingos šeimos ar kitų žmonių priežiūros.
- Tik 17 proc. apklaustųjų neprivalo taupyti, kiti gyvena labai taupiai - perka pigiausią maistą ir neperka naujų drabužių.
