Vaikystėje mane tardė ir sumušė mamos partneris. Aš apie tai pasakiau savo vaikinui ir nežinau, ar jis mane visiškai suprato. Nes ne jis kaltas, kad man kažkas nutinka, kai jis paliečia mane, ranka glosto man nugarą, stipriau apkabina, uždeda ranką ant kelio, juda iš viršaus į apačią. Būtent tokiose situacijose jaučiuosi gėdinga, pažeidžiama ir vis dėlto pasitikiu savo vaikinu. Pradžioje, kai jis mane palietė, aš bėgau nuo jo, sėdėjau kuo toliau nuo jo. Tada prasidėjo klausimai, į kuriuos jis sau atsakė, nes aš tyliu. Nežinau, ką jam pasakyti, kai jis paliečia mane rankomis, juda vis arčiau, prispaudžia mane prie savęs - ką tada turėčiau jam pasakyti? Kad aš jo bijau, kad aš bijau, kad jis man padarys ką nors blogo? Prašau atsakyti į mano klausimus. Kaip aš galiu kalbėtis su savo vaikinu, jei nesuprantu savęs. Tai nutiko taip seniai, kodėl man tai grįžta? Ar visada bus taip, ar aš nustosiu visą laiką bijoti?
Tie, kurie patiria seksualinį priekabiavimą vaikystėje, dažnai susiduria su jo pasekmėmis visą gyvenimą. Jie negali užmegzti tinkamų santykių su savo partneriu, negali jais pasitikėti, nemėgsta sekso ir panašiai.
Tokie žmonės, kaip jūs, turėtų kreiptis į psichoterapeutą ir gydytis, kad susidorotų su praeitimi ir galėtų gyventi laimingai. Yra daugybė terapeutų, kurie kasdien dirba su tvirkinamais žmonėmis, turi didelę patirtį šioje srityje ir gali padėti. Verta palaužti savo gėdą ir kreiptis į vieną iš jų.
Pirmojo vizito galite eiti su savo partneriu - terapeutas gali padėti paaiškinti, kas su jumis vyksta ir kokios yra seksualinio priekabiavimo pasekmės. Kalbėdami su partneriu turėtumėte būti sąžiningi dėl savo jausmų. Taip pat galite kartu paskaityti apie seksualinio priekabiavimo padarinius internete arba knygose. Tai padės geriau suprasti šią problemą.
Atminkite, kad mūsų eksperto atsakymas yra informatyvus ir nepakeis apsilankymo pas gydytoją.
Magdalena Krzak (Bogdaniuk)
