Nanomainai, protingi vaistai ir dirbtiniai raumenys - trys esminiai medicinos pasiekimai.
- Molekuliniai varikliai, dirbtiniai raumenys ir intelektualūs vaistai yra keletas Nobelio premijos laureato chemijos srityje Ben Feringa indėlių į mediciną.
Olandas Benas Feringa iš Groningeno universiteto (Nyderlandai) praeis į istoriją kaip vienas iš dviejų tūkstančių kartų mažesnių nei žmogaus plaukų nanokompresorių kūrėjų. Pirmasis yra keturiais ratais varomas automobilis. antra, molekulinis variklis su sraigtu, kuris užsidega šviesos dėka.
Be to, Feringa ir jo kolegos integruoja antibiotikų jungiklius, kad juos būtų galima įjungti tik užsikrėtimo atveju ir išjungti, kai jie nebereikalingi, kad nebūtų skatinamas atsparumas antibiotikams. Tai būtų ypač veiksminga priešvėžinių vaistų, kurie bus aktyvuojami tik prieš naviką, tačiau nepakenks sveikiems organams ir audiniams. Tačiau Faringa prisipažino, kad šiuos išmaniuosius vaistus ligoninėse bus galima įsigyti maždaug po dešimties metų.
Taip pat kuriamos intelektualios medžiagos, galinčios susitraukti ir išsiplėsti, judėti ar sulenkti, kad būtų naudojamos kaip dirbtiniai raumenys.
Interviu laikraščiui „El País“ Feringeris mano, kad galbūt per 30 ar 40 metų gydytojai sušvirkš nanorobotus į kraują norėdami nustatyti naviko ląsteles, ištaisyti kai kuriuos nesutapimus ar pernešti vaistus.
Nuotrauka: © UGREEN3S
Žymės:
Psichologija Išsiregistruoti Žodynas
- Molekuliniai varikliai, dirbtiniai raumenys ir intelektualūs vaistai yra keletas Nobelio premijos laureato chemijos srityje Ben Feringa indėlių į mediciną.
Olandas Benas Feringa iš Groningeno universiteto (Nyderlandai) praeis į istoriją kaip vienas iš dviejų tūkstančių kartų mažesnių nei žmogaus plaukų nanokompresorių kūrėjų. Pirmasis yra keturiais ratais varomas automobilis. antra, molekulinis variklis su sraigtu, kuris užsidega šviesos dėka.
Be to, Feringa ir jo kolegos integruoja antibiotikų jungiklius, kad juos būtų galima įjungti tik užsikrėtimo atveju ir išjungti, kai jie nebereikalingi, kad nebūtų skatinamas atsparumas antibiotikams. Tai būtų ypač veiksminga priešvėžinių vaistų, kurie bus aktyvuojami tik prieš naviką, tačiau nepakenks sveikiems organams ir audiniams. Tačiau Faringa prisipažino, kad šiuos išmaniuosius vaistus ligoninėse bus galima įsigyti maždaug po dešimties metų.
Taip pat kuriamos intelektualios medžiagos, galinčios susitraukti ir išsiplėsti, judėti ar sulenkti, kad būtų naudojamos kaip dirbtiniai raumenys.
Interviu laikraščiui „El País“ Feringeris mano, kad galbūt per 30 ar 40 metų gydytojai sušvirkš nanorobotus į kraują norėdami nustatyti naviko ląsteles, ištaisyti kai kuriuos nesutapimus ar pernešti vaistus.
Nuotrauka: © UGREEN3S
