Neurochirurgija yra medicinos šaka, užsiimanti ligų, susijusių su nervų sistemos sutrikimais, diagnostika ir gydymu. Pacientai, kurie skundžiasi, pvz. esant galvos skausmui ir galvos svaigimui, galūnių tirpimui ar dilgčiojimui, turintiems stuburo diskopatijas ir tiems, kurie dažnai jaučia sinkopę ar kitus neurologinius sutrikimus.
Turinys
- Su kokiomis ligomis susiduria neurochirurgas?
- Kokius tyrimus atlieka neurochirurgas?
- Neurochirurgija: gydymo metodai
Neurochirurgas (gydytojas, kurio specializacija yra neurochirurgija) dažniausiai užsiima pacientais, kuriems vaistų vartojimas neatnešė laukiamų rezultatų ir reikia apsvarstyti chirurginę intervenciją.
Koks yra neurochirurgo darbas? Paprasčiau tariant, tai nervų sistemos ligų diagnozė, nukreipimas į būtinus tyrimus (kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją), atliekant minimaliai invazines procedūras, o prireikus kvalifikacija operacijai ligoninės sąlygomis ir priežiūrai tiek prieš, tiek pooperaciniu laikotarpiu.
Su kokiomis ligomis susiduria neurochirurgas?
Neurochirurgas sprendžia labai platų ligų spektrą, išskyrus tas, už kurias atsakingas kraujagyslių chirurgas (aterosklerozė, plaučių embolija, arterijų obstrukcija ir kt.) Arba širdies chirurgas. Svarbiausios ligos, kurios priklauso neurochirurgo kompetencijai, yra šios:
- gimdos kaklelio ir juosmens dalies diskopatija bei krūtinės-juosmens dalies ligos, pvz., diafizės angiomos
- ūmus ir lėtinis nugaros skausmas ir traumos (pvz., nugaros smegenų traumos)
- smegenų ir stuburo navikai
- navikai, pvz., smegenų, intrakranijiniai
- kraujagyslių ligos smegenyse
- hidrocefalija
- periferinių nervų pažeidimas
- intrakranijiniai kraujavimai
- smegenų išvaržos, hemangiomos
- intrakranijinė hipertenzija
Kokius tyrimus atlieka neurochirurgas?
Pacientai, kurie dažniausiai praneša neurochirurgui, skundžiasi galvos svaigimu ir galvos skausmais (nuobodu, nerimą keliančiu, duriančiu), galūnių tirpimu ir dilgčiojimu bei stuburo diskopatijomis.
Kita grupė yra tie, kurie patiria dažną sinkopę ar sąmonės praradimą arba turi kitų neurologinių anomalijų simptomų.
Taip pat dažnai pranešama apie problemas, susijusias su koncentracija ir atmintimi, parezėmis, regos ar klausos sutrikimais. Kartais simptomai būna tokie nespecifiniai, kad pacientas pirmiausia kreipiasi į bendrosios praktikos gydytoją, iš ten jis nukreipiamas pas neurologą ar ortopedą ir tik tada, kai gydymas neveiksmingas arba ligos simptomai pasunkėja, jis nukreipiamas į neurochirurgą.
Visus iki šiol atliktus tyrimus reikia atnešti į pirmąjį vizitą, kurio dėka neurochirurgas galės ne tik atlikti išsamų paciento apklausą, bet ir nustatyti pradinę diagnozę ar paskirti papildomus tyrimus.
Dažniausiai atliekami šie:
- Rentgeno nuotrauka
- Kompiuterizuota tomografija
- magnetinio rezonanso tomografija
- ultragarsinis tyrimas.
Išsamesnė yra pozitronų emisijos tomografija, kurios dėka galima analizuoti pažeidimų metabolizmą ląstelių lygiu. Tai leidžia jums nustatyti ligą ankstyvoje vystymosi stadijoje.
Neurochirurgas taip pat gali rekomenduoti magnetoencefalografiją, kuri yra tyrimas, skirtas vizualizuoti smegenų elektrinį aktyvumą, registruojant smegenų sukurtą magnetinį lauką.
Gydytojas taip pat gali skirti laboratorinius tyrimus, įskaitant
- kraujo tyrimas
- šlapimo tyrimas
- biocheminiai tyrimai
- smegenų skysčio tyrimas
- endokrininiai tyrimai
Neurochirurgija: gydymo metodai
Nustačius diagnozę, neurochirurgas gali nuspręsti taikyti minimaliai invazinius gydymo būdus arba prireikus nukreipti pacientą į operaciją.
Minimaliai invaziniai metodai yra, pavyzdžiui:
- endoskopinis disko išvaržos pašalinimas
- tarpslankstelinio disko perkutaninis lazerinis dekompresija
- gimdos kaklelio ar juosmens dalies stuburo mikrodiskektomija
- dinamiškas stabilizavimas su lanksčiu implantu
- vertebroplastika, t. y. perkutaninis stuburo kūno cementavimas.
Tačiau rimtesnių ligų atveju gydytojas nusprendžia pacientą nukreipti operacijai į ligoninę. Neurochirurgas, be kita ko, operuoja:
- smegenų ar stuburo kanalo navikai
- intrakranijinės hematomos
- hidrocefalija
- kaukolės kaulų lūžiai
- trauminiai kaukolės visumos pažeidimai
- smegenų aneurizmos
- gimdos kaklelio arba juosmens stuburo diskas (jei neįmanoma atlikti procedūros naudojant minimaliai invazinį metodą)
- periferiniai nervai po traumos, vėžio ar spaudimo
-porada-eksperta.jpg)
