Neapykanta: kas tai yra jausmas ir kaip aš galiu su juo elgtis?

Neapykanta - pagalvoję turime intensyviai jaučiamų neigiamų emocijų, kylančių kito asmens ar žmonių grupės kontekste, derinį. Neapykantą dažnai lydi įskaudinimo, įskaudinimo, skausmo jausmas, dėl kurio kyla stiprus priešiškumas, atgrasumas ir noras, kad nekenčiamas žmogus sutiktų ką nors blogo, būtų nubaustas, atkeršytų ar įvyktų kažkoks kerštas. Perskaitykite tai, ką turėtumėte žinoti apie neapykantos emocijas, ir sužinokite, kaip elgtis su neapykanta.

Turinys:

1. Neapykanta: kokia tai emocija?
2. Neapykanta: kodėl neverta auginti?
3. Neapykanta: kaip su ja kovoti?

Neapykanta nėra viena iš mėgstamiausių mūsų emocijų - mes patys nemėgstame to patirti, bijome būti ir žmogaus, kurio kažkas nekenčia. Taigi, kaip kovoti su neapykanta ir kas tai yra iš tikrųjų?

Neapykanta: kokia tai emocija?

Neapykanta yra natūrali būsena ir praktiškai visi ją išgyvena tam tikru gyvenimo momentu. Tai reakcija į patirtą traumą ar neteisybę. Jei jis pasirodo, verta tai patirti sąmoningai. Išgirsti, apie ką ji kalba ir apie kokius santykius mus perspėja, gali būti labai vystomoji.

Išanalizavus, kas sukelia neapykantą, kas mus pakėlė į situaciją, kai kieno nors elgesys sukėlė tokį stiprų žalos jausmą, galima pateikti vertingos informacijos. Jei dėl jo apibendrinimo objektas tampa žmonių grupe, verta pažvelgti į mechanizmus, kurie tai sukelia jūsų pačių patogumui. Apibendrinimai, susiję su tam tikra visuomenės dalimi, pvz., Profesine grupe, tam tikros religijos šalininkais, tam tikro šalies regiono gyventojais ir kt., Gali daug pasakyti apie mūsų baimes, baimes ir minties modelius.

Raginu jus pasidomėti, ar tai, kaip mąstome apie šią grupę, remiasi jūsų asmenine patirtimi ar aplinkos teikiama informacija. Žinojimas, ar stiprios emocijos, susijusios su neapykanta, kyla iš mūsų žinių ar kitų įsitikinimų, gali parodyti, kaip mes apskritai priimame sprendimus. Kiek esame jautrūs aplinkos įtakai ir ar pirmenybę teikiame pasitikėjimui kitų žmonių nuomone, o ne pasitikėjimu savo patirtimi ir išvadomis.

Taip pat skaitykite: Agresija: apibrėžimas, tipai, gydymas Juodos mintys arba kaip nustoti save kankinti Emocijos: kokie jie ir kaip mus veikia? Emocijų tipai

Neapykanta: kodėl neverta auginti?

Neapykantą vertinant kaip pamoką apie mus pačius, gali būti daug privalumų, tačiau ugdant šią emociją, kuri laikui bėgant gali tapti apsėsta, nieko gero nelieka. Viso pasaulio užgožimas keršto troškimu, kuris ima dominuoti arba minta neigiamomis emocijomis, kurias kažkas maitina, su laiku nuodija visas gyvenimo sritis, neigiamai paveikdamas psichofizinę būseną. Obsesinė neapykanta yra tarsi atkurta jos padaryta žala ir nuostoliai.

Štai kodėl sugebėjimas paleisti ir kitus, ir save pasirodo esąs toks vertingas. Esmė yra ne apsimetimas, kad nepatyrėte jokios žalos, nes tai paneigę tik pabloginsite savo psichinę būseną, bet apie sąmoningą šios patirties pergyvenimą, kad ji netaptų našta kitomis gyvenimo dienomis.

Atminkite, kad atleidimas ar atleidimas yra procesas ir reikalauja laiko. Kiekvienas žingsnis, atliktas norint išsivaduoti iš patirtų skriaudų naštos, yra vertas pastangų. Net jei neapykantos objektu tapęs asmuo nesijaučia atsakingas, verta nelaukti atsiprašymo ar atgailos ir sutelkti dėmesį į poreikių, kuriems gresia žala, užtikrinimą. Paprastai, nukreipiant dėmesį į neapykantos ugdymą, nepaisoma viskas, kas susiję su rūpinimu savimi ir savo interjeru.

Todėl svarbu atsiminti, kad atleidimas nėra apsimetimas, kad viskas yra gerai, net jei taip nėra. Atleidimas yra sprendimas neskirti savo energijos neapykantai, bet rūpintis savo saugumo jausmu, savigarba, pasitikėjimu savimi, agentūros jausmu ar puoselėti gerus, saugius ir tobulinančius santykius.

Neapykanta: kaip su ja kovoti?

Verta bandyti atsiriboti nuo neapykantos, kurią jaučiate. Paprastos technikos, padedančios tai padaryti, apima, pavyzdžiui, iššūkį patikrinti neapykantos įsitikinimus.

Pagalvokite, kad žmogus, kurio nemėgstate, gali būti labai kritiška teta, manipuliuojantis viršininkas ar vaikinas, kuris kadaise sulaužė jūsų širdį. Tada pabandykite užduoti sau šiuos klausimus:

• Ar neapykanta, kurią jaučiu, ir mano įsitikinimai apie šį asmenį yra pagrįsti akivaizdžiais faktais?
• Ar jaučiama neapykanta ir įsitikinimai dėl šio žmogaus leidžia man rūpintis savo savijauta (gerove, sveikata, gyvenimu)?
• Ar patirta neapykanta ir įsitikinimai dėl šio žmogaus padeda jums pasiekti ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų?
• Ar neapykantos ir įsitikinimų apie šį žmogų jausmas leidžia man patirti jausmus, kuriuos noriu patirti?

Jei pastebite, kad neapykantos jausmas nepraeina, ima dominuoti tolesnėse gyvenimo srityse, o savarankiški bandymai su tuo susidoroti neduoda laukiamų rezultatų, apsvarstykite galimybę kreiptis į psichologą. Dažnai šių emocijų šaltinis yra gilesnis, o įskaudinimo jausmas yra susijęs su praeityje įvykusiu įvykiu. Esant tokiai situacijai, naudinga įveikti šiuos sunkumus palaikant psichoterapeutui.

Neapykantos patyrimo priežasčių ir mechanizmų supratimas yra pirmas žingsnis siekiant pusiausvyros. Be jo bus sunku judėti į priekį, blaiviai žiūrėti į dabartinius įvykius ir santykius, tačiau pažįstamas nuoskaudos jausmas ir neapykanta grįš.

Rekomenduojamas straipsnis:

Hejt, arba neapykantos kalba internete. Neapykantos priežastys ir pasekmės