Savęs žalojimas - mes tai vadiname savęs žalojimu, taip pat nuolatiniu kaltinimų nukreipimu jums. Šios problemos atveju svarbiausia yra tai, kad pacientas nukreipia agresiją į save - kodėl žmonės - vaikai, paaugliai, suaugusieji save žaloja? Perskaitykite, kodėl negalima nuvertinti savęs žalojančio elgesio, ir sužinokite apie savęs žalojimo priežastis ir pasekmes.
Autoagresija yra tada, kai agresorius rodo agresiją ... savo atžvilgiu, padarydamas psichologinę ar fizinę žalą. Yra keletas savęs žalojimo tipų:
- tiesioginė autoagresija: pacientas daro fizinę žalą savo paties kūnui arba psichologinę žalą (pirmuoju atveju, pavyzdžiui, savęs žalojimu, antruoju, pavyzdžiui, nuolat mažindamas savo paties vertę);
- netiesioginė autoimuninė saviagresija: tai sakoma, kai pacientas sąmoningai nukreipia kitus žmones agresijai prieš jį, o paskui tam pasiduoda;
- žodinė autoagresija: jos eigoje pacientai yra linkę kaltinti save arba nuolat kaltinti save dėl įvairių priežasčių;
- neverbalinė autoagresija: susijusi su kūno pažeidimu.
Remiantis aukščiau pateiktu požiūriu, savęs žalojimą galima laikyti, pvz., Sąmoningu odos deginimu cigaretėmis arba pjaustymu įvairiais daiktais (pvz., Skutimosi peiliukais). Tačiau agresija sau gali būti ir nuolatinis jūsų palaikymas, kad esate žmogus be jokios vertės, kurio gyvenimas visiškai nieko nereiškia.
Taip pat egzistuoja autoagresyvaus elgesio sąvokos, kurios apima savęs žalojimą, bandymus nusižudyti ir nusižudžiusius. Kai kurie autoriai taip pat įtraukia Miunhauzeno sindromą į problemų grupę, susijusią su autoimuniškumu, kai pacientai gali sąmoningai sukelti įvairius simptomus (pvz., Kraujavimą iš nosies), kad galėtų būti medicininėje priežiūroje.
Turinys
- Savęs žalojimo priežastys
- Kaip gydomas autoimuninis gydymas?
Savęs žalojimo priežastys
Autoagresija yra reiškinys, kurio priežastys iki šiol nebuvo aiškiai nustatytos. Vienas dalykas yra tikras - bet kokia savęs žalojimo forma negali būti laikoma normos variantu. Autoagresija gali pasirodyti kaip simptomas patiriant įvairius emocinius sunkumus - tokiose situacijose fizinės kančios atitrauktų pacientą nuo jo patiriamų psichologinių sunkumų.
Su agresyviu elgesiu taip pat gali susidurti žmonės, kurie yra patyrę kitų žmonių prievartą - taip yra, pavyzdžiui, vaikų seksualinio priekabiavimo aukų atveju. Tokiose situacijose savęs žalojimas leistų pacientams atgauti savo kūno kontrolę - juk jie patys nuspręs, kokio pobūdžio ir kokio lygio žalą jie sau padarys.
Autoagresija pasireiškia ir pacientams, kurie dėl įvairių priežasčių jaučia kaltės jausmą. Tokia situacija, pavyzdžiui, pasitaiko iš neveikiančių šeimų vaikų, kuriems atrodo, kad dėl netinkamo šeimos sistemos veikimo yra jų kaltė. Kartais savęs žalojimas yra žinia, o tiksliau - tai pagalbos šauksmas.
Pacientas, patiriantis įvairių emocinių problemų, gali nemokėti apie juos kalbėti su savo artimaisiais, o agresija tokiu atveju siekia parodyti pasauliui, kad ją išgyvenančio asmens psichika nėra gerai.
Taip pat atsitinka taip, kad pacientas jaučiasi nerealus, susidaro įspūdis, kad aplinkinis pasaulis yra nerealus ir netiesa - šiuo atveju autoagresyvus elgesys turėtų atkurti realybės pojūtį ir jausmą, kad pacientas tikrai gyvas ir jaučiasi (galite susitikti su sakydamas, kad „kol žmogus jaučia skausmą, jis gyvena“).
Autoagresija gali atsirasti ir esant įvairiems psichikos sutrikimams bei ligoms. Tokio tipo problemos kartais pastebimos pacientams, sergantiems depresija, bet taip pat ir esant įvairiems psichoziniams sutrikimams (pvz., Sergant šizofrenija).
Autoagresyvus elgesys taip pat pastebimas vaikams, kenčiantiems nuo autizmo, ir žmonėms, kenčiantiems nuo Retto sindromo. Aprašytos problemos taip pat gali dažniau pasireikšti pacientams, kenčiantiems nuo valgymo sutrikimų (pvz., Sergantiems anoreksija ar bulimija). Tačiau būna, kad autoimunitetas yra susijęs su kai kuriomis organinėmis ligomis - kaip pavyzdį galima pateikti centrinės nervų sistemos sifilį.
Kaip gydomas autoimuninis gydymas?
Tuo atveju, jei artimas žmogus pasireiškia bet kokia savęs žalojimo forma, tikrai reikėtų įtikinti apsilankyti pas specialistą. Tai nebūtinai turi būti iš karto psichiatras - iš pradžių galite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Tačiau to nereikėtų atidėti - yra rizika, kad pacientas, anksčiau bandęs nusikirpti odą, galų gale žengs žingsnį toliau ir bandys atimti sau gyvybę.
Kad būtų galima kovoti su savęs žalojimu, pirmiausia reikia išsiaiškinti problemos priežastis. Dėl šios priežasties pravartu kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą - tokie specialistai ramiai ir neskubėdami sugeba išsamiai kalbėtis su pacientu.
Gali būti, kad teks sugrįžti į vaikystę ir įvykių istorijoje surasti įvykių, galinčių sukelti psichologinę traumą, lemiančią paciento saviagresyvaus elgesio pasireiškimą jau suaugus.
Kai bus nustatyta autoagresijos priežastis, psichinės sveikatos specialistas gali pritaikyti atitinkamus veiksmus, kad išspręstų paciento psichines problemas - paprastai autoagresijos atveju taikoma psichoterapija.
Psichiatrai taip pat kartais susiduria su autoimuniniais pacientais, tačiau tai ypač pasakytina, kai šios problemos yra susijusios su kai kuriais psichikos sutrikimais ar ligomis. Pats savęs žalojimas negali būti išgydytas vartojant kai kuriuos vaistus, tačiau jei paciento auto agresyvus elgesys pasireiškia kartu su kai kuriais psichiatrijos subjektais - pvz., Depresija ar šizofrenija -, tinkamas tokių problemų gydymas taip pat gali išspręsti autoagresyvaus elgesio problemą.
Taip pat skaitykite:
- SAVO PRIIMAMUMAS: 13 patarimų, kaip jaustis gerai
- Laimingi serga mažiau - PSYCHIKA įtaka SVEIKATAI
- Ar kartais kaltinate motiną dėl savo nesėkmių? Sužinokite kultūrines šio mąstymo priežastis
