Ar pagaliau turėsime Alzheimerio ligos rizikos testą? Pasirodo, kad naujausių Bostono universiteto medicinos mokyklos tyrimų rezultatai atveria tokias diagnostikos galimybes. Ankstyva diagnozė gali būti labai svarbi, jei yra vaistų nuo Alzheimerio ligos. Visame pasaulyje žinomas ekspertas profesorius Michaelas Davidsonas komentuoja pažangą, padarytą kovojant su šia liga.
Alzhaimerio rizikos testo atsiradimo tikimybė padidėjo, kai Bostono universiteto medicinos mokyklos mokslininkai paskelbė apie savo tyrimą. Jie buvo susiję su grupe žmonių nuo 35 iki 84 metų. Dalyvių buvo paprašyta nueiti tam tikrą atstumą kuo greičiau (be bėgimo). Taip pat buvo matuojamas jų rankos paspaudimo stiprumas. Tada mokslininkai sekė jų likimą ateinančius 11 metų. Išanalizavus rezultatus paaiškėjo, kad tiems, kurie ėjo lėčiau ir turėjo mažiau rankos paspaudimo, buvo akivaizdžiai didesnė rizika susirgti Alzheimerio liga. Kiek svarbūs Bostono universiteto medicinos mokyklos mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai?
- Jei jie bus patvirtinti, tada bus galima parengti paprastą testą, kuris padėtų gydytojams nustatyti, ar asmuo priklauso su amžiumi susijusių neurologinių ligų ir insulto rizikos grupei, - sako prof. Michaelas Davidsonas, patyręs Alzheimerio ligos tyrimų ir vaistų nuo demencijos kūrimo ekspertas. Jis yra visapusiško Vroclavo senjorų „Angel Care“ centro įkūrėjas.
Jau yra testų, kurie, dar ilgai, kol nepasireiškia pirmieji ligos simptomai, leidžia smegenyse atsirasti veiksnio, kuris laikomas pagrindine ligos priežastimi (nors tikslios jos priežastys vis dar nežinomos). Tai yra baltymo, vadinamo beta-amiloidu, plokštelės. Jei jų yra per daug ir jie nėra nuolat šalinami, jie kaupiasi ir sukelia smegenų pažeidimus - jie sunaikina neuronų struktūrą ir blokuoja impulsų perdavimą.
Šio baltymo perteklius gali būti nustatytas ilgai, kol nepasireiškia pirmieji ligos simptomai. Tai daroma, be kitų naudojant pozitronų emisijos tomografiją (PET), taip pat punkciją juosmens srityje. Ar asmuo priklauso rizikos grupei, rodo ir genetiniai tyrimai. Jei taip, tai reiškia, kad rizika susirgti yra 2-3 kartus didesnė.
- Tokių testų rezultatai suteikia gerą motyvaciją pakeisti savo gyvenimo būdą. Mes žinome, kad reguliarūs fiziniai pratimai, tinkama dieta ar linksmas nusiteikimas sumažina demencijos riziką arba bent jau sulėtina jos progresą - priduria prof. Michaelas Davidsonas.
Ar pavyks išvengti Alzheimerio ligos?
Alzheimerio liga dažniausiai serga 65 metų ir vyresni žmonės. Rizika susirgti anksčiau yra tik vienas procentas. Tačiau jis akivaizdžiai didėja su amžiumi. Nuo 65 iki 69 metų 2% gyventojų išsivysto Alzheimerio liga. 40% 90-mečių serga. Remiantis dabartinėmis medicinos žiniomis ir farmakologinėmis galimybėmis, prognozuojama, kad 2050 m. Alzheimerio liga sirgs per milijoną lenkų - tris kartus daugiau nei šiandien. Tačiau yra tikimybė, kad ateityje bus išvengta daugelio ligų.
Maždaug per pastaruosius keliolika metų buvo atlikti klinikiniai vaistų, kovojančių su beta-amiloido baltymu, tyrimai. Jie parodė, kad, deja, mes negalime pakeisti degeneracinių pokyčių smegenyse. Tačiau klinikiniai vaistų, skirtų baltymų apnašoms pašalinti, tyrimai baigiasi žmonėms, kurie dar neturi jokių ligos simptomų.
Tiesa, nėra jokių požymių, kad artimiausiu metu pavyks išgydyti Alzheimerio ligą. Tačiau tikiuosi, kad naujų vaistų dėka pavyks ankstyvoje stadijoje užkirsti kelią degeneraciniams pokyčiams, kad nebūtų pažeistos pažinimo funkcijos. Žinoma, tikslios diagnostikos vaidmuo būtų lemiamas. Labai svarbūs būtų paprasti ir pigūs testai, nes tai leistų iš anksto nustatyti rizikos grupes. Tai būtų proveržis, kurio laukiame.
Profesorius Michaelas Davidsonas yra visapusiško senjorų priežiūros centro „Angel Care“, veikiančio Vroclave, įkūrėjas, MD „Slaugos“ įkūrėjas ir pagrindinis geriatrijos tyrimų bendraautorius, paskelbęs daugiau nei 250 straipsnių tarptautinėje mokslinėje literatūroje. Jis eina profesoriaus pareigas Tel Avivo universitete ir Sinajaus kalno medicinos mokykloje Niujorke. Jis yra didžiųjų farmacijos kompanijų, kuriančių vaistus nuo demencijos, konsultantas. Nuo 1999 m. Jis yra Alzheimerio centro prezidentas.
