Emociškai nestabili asmenybė: impulsyvūs ir ribiniai tipai. Priežastys, simptomai, gydymas

Emociškai nestabili asmenybė yra asmenybės sutrikimas, oficialiai priskirtas ligai. Yra du pagrindiniai tokios asmenybės tipai - impulsyvus ir ribinis. Kiekvienas iš jų turi skirtingus simptomus ir reikalauja skirtingo gydymo.

Emociškai nestabili asmenybė yra ligos esmė, kuriai buvo būdingi psichiatrai ir kuri rado savo vietą Tarptautinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikatoriuje TLK-10 po simboliu F60.3. Pagal diagnostinius kriterijus šis sutrikimas buvo suskirstytas į du tipus, turinčius skirtingus simptomus.

Paprastai emociškai nestabili asmenybė yra sutrikimų rinkinys, kuriam būdingi bent trys iš šių simptomų:

• polinkis staigiai veikti negalvojant apie pasekmes;
• polinkis į ginčus ir ginčus su kitais, dažniausiai kai argumento priežastis yra kritika ar nesėkmė;
• polinkis į pykčio ir agresijos protrūkius, elgesio kontrolės nebuvimas;
• kantrybės stoka, greitas pradėtos veiklos atsisakymas dėl matomo poveikio trūkumo;
• emocinis nestabilumas, kaprizingumas (nežinoma, ko tikėtis iš tokio žmogaus elgesio).

Išgirsti apie emociškai nestabilią asmenybę. Tai yra ciklo KLAUSYMO GERA medžiaga. Tinklalaidės su patarimais.

Norėdami peržiūrėti šį vaizdo įrašą, įgalinkite „JavaScript“ ir apsvarstykite galimybę pereiti prie žiniatinklio naršyklės, palaikančios vaizdo įrašus

Emociškai nestabili asmenybė - priežastys

Dažniausiai pirmieji sutrikimo požymiai pasireiškia vėlyvoje vaikystėje ar paauglystėje ir dažniausiai išlieka visą gyvenimą. Yra keletas emociškai nestabilios asmenybės atsiradimo priežasčių.

• įtaka šeimai - pacientas praeityje gali būti patyręs nepriežiūrą, praradęs šeimos narį, praradęs saugumo jausmą, gali būti seksualiai išnaudojamas ar patyręs smurtą.
• biologinis faktorius - sutrikimų atsiradimui gali turėti įtakos ankstesni smegenų ar galvos sužalojimai ar net hormonų disbalansas (mažas serotonino kiekis).
• genetinis faktorius - sutrikimai yra susiję su panašių sutrikimų buvimu paciento šeimos nariuose.
• psichosocialinis faktorius - pacientas yra dvilypis vertindamas tikrovę, neleidžia netiesiogiai vertinti, o tai sukelia emocinį nestabilumą.

Emociškai nestabili asmenybė - diagnozė

Norint diagnozuoti sutrikimus, būtina surengti psichiatrinį interviu su pacientu, o dažnai ir su jo artimaisiais. Interviu kartais papildomas papildomais psichologiniais ir neurologiniais tyrimais. Nustatant diagnozę, svarbiausia atskirti asmenybės sutrikimus nuo kitų psichinių ar neurologinių ligų.

Teisingai diagnozavus ir pradedant gydymą reikia išsamaus sutrikimo aprašymo ir priskyrimo tam tikram tipui - pagal TLK-10 klasifikaciją. Emociškai nestabili asmenybė yra dviejų tipų: impulsyvus (F60.30) ir ribinis (F60.31).

Taip pat skaitykite: Išsiblaškymas ir išsiblaškymas - asmenybės bruožai ar blogi įpročiai? Kaip gyventi su šizofrenija sergančiu žmogumi? Kaip padėti šizofrenikui? ADHD suaugusiesiems: simptomai ir gydymas

Emociškai nestabili asmenybė - impulsyvus tipas

Tai sutrikimas, kuriam būdingas veikimas pagal akimirką, neapgalvotas, staigus ir smurtinis.

• Tokios asmenybės žmonės nekontroliuoja savo elgesio ir impulsyviai reaguoja, pavyzdžiui, į kritiką. Pacientai labai greitai nervinasi ir lengvai sutrinka. Jie dažnai pyksta. Susierzinę jie gali atsakyti net agresija.
• Šiam asmenybės tipui būdinga neapgalvota reakcija. Impulsyvus žmogus neprognozuoja savo elgesio pasekmių, jis negalvoja apie savo protrūkių pasekmes. Greitai reaguoja neanalizuodamas.
• Tokio žmogaus galvoje sukasi daug minčių, į kurias jis negali susikaupti. Yra nerimas. Sergantis žmogus yra emociškai nestabilus, jo nuotaikos keičiasi.
• Emociškai nestabilūs impulsyvaus tipo žmonės beveik nuolat jaučia tam tikrą įtampą. Kad įvyktų sprogstama reakcija, pakanka stimulo. Tokių žmonių elgesyje svarbiausia agresija, kuri jų atveju yra būdas išlaisvinti perteklines emocijas. Sergantis žmogus dažnai ieško kivirčo priežasties, inicijuoja kivirčus, išneša jį kitiems, o kartais ir sau. Jis trykšta neapykanta visiems aplinkiniams.
• Toks žmogus negali priimti kritikos, bet ir negali būti kantrus. Jei ji greitai nemato savo darbo rezultatų, ji atkalbinėjama ir padėtis ją erzina.

Emociškai nestabili asmenybė - pasienio asmenybė

Pasienio asmenybės sutrikimui būdingas didelis nestabilumas tarpasmeniniuose santykiuose ir nustatant savo tapatybę. Pacientas turi problemų dėl stiprių emocijų, kurios dažnai eskaluojamos. Galime kalbėti apie tam tikrą asmenybės chaosą ir, svarbiausia, perdėjimą, apibūdinantį kiekvieną jo veiksmą ir elgesį. Bet kokio tokio žmogaus elgesio kaltininkas yra jo jaučiamas nusivylimas ir nuolatiniai prieštaravimai. Norint diagnozuoti pasienio asmenybės sutrikimą, reikalingi keli iš šių simptomų.

• Žmogus nėra tikras dėl savo tapatybės. Žema savivertė neleidžia jam apibrėžti tikslų ir pageidavimų, jis turi problemų dėl seksualinės tapatybės, negali savęs vertinti. Ji nepastebi savo atstovaujamų prieštaravimų. Jis viską mato juodos arba baltos spalvos. Paprastai tai vyksta kartu su darbe kylančiomis problemomis - profesinė karjera yra labai trapi, nes greitai atgrasoma nuo atliktų veiksmų.
• Sergantis žmogus bijo apleidimo ir vienišumo. Jis beviltiškai bando išsaugoti visus savo santykius, net emociniu šantažu (savižudybės ar žalojimo grėsme). Jo emocinis nestabilumas yra blogas palaikant sveikus santykius su kitais. Santykiai yra trumpalaikiai, bet intensyvūs - pacientas juos dažniausiai mato ekstremaliomis spalvomis.
• Ribinę asmenybę turintis asmuo jaučia vidinę tuštumą, turi slegiančias nuotaikas. Jo gyvenime vyrauja nepasitenkinimas, pyktis ir gerovė. Daugiausia jį valdo neigiamos emocijos. Jis lengvai tampa piktas ir įsiutęs, nevaldo šių protrūkių.
• Sergantis žmogus įvairiose gyvenimo srityse elgiasi impulsyviai - gali greitai iššvaistyti pinigus, domisi rizikingu seksualiniu elgesiu, rizikingu vairuoti automobilį, dažnai vartoja psichiką veikiančias medžiagas, žaloja save, kamuoja alkio priepuoliai, kuriuos gausiai patenkina ir t.
• Ribinis žmogus yra emociškai nestabilus, lengvai patenka į ekstremalias emocijas, sunku nuspėti, kaip jis elgsis tam tikroje situacijoje, jis veiks afekte. Jai būdinga besikeičianti nuotaika, taip pat ir santykiuose su kitais.
• Sergantis žmogus išgyvena paranojiškas mintis, persekiojimus, kliedesius, panikos priepuolius. Jis patiria nuolatinį stresą, negali susitvarkyti su nerimu, daug ką pasako sau, mato grėsmę, kurios nėra. Jam sutrikusios kognityvinės funkcijos. Toks žmogus nesugeba pats nusiraminti, jaučiasi kitų nesuprastas ir bijo būti atstumtas.
• Būna, kad asmuo, turintis ribinę asmenybę, kenčia nuo superego sutrikimų. Jis griežtai vertina save, nustato aukštus savo elgesio standartus, siekia idealo, tačiau tuo pat metu jaučiasi nesėkmingas šiose pastangose. Pažeidęs sau nustatytas ribojančias taisykles, jis jaučiasi kaltas.

Pasienio elgesys gali lydėti kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip neurozė, psichozė, anoreksija, bulimija, depresija, priklausomybės ir bipolinis sutrikimas.

Įdomu tai, kad ribinė emociškai nestabili asmenybė dažniau diagnozuojama moterims nei vyrams. Kuo sudėtingesnė asmenybė ir kuo daugiau sutrikimų, tuo ilgesnis ir pažangesnis gydymas.

Emociškai nestabili asmenybė - gydymas

Dažniausias asmenybės sutrikimų gydymo metodas yra ilgalaikės psichoterapijos, pvz., Psichodinaminės ar kognityvinės-elgesio terapijos. Svarbiausia pradiniame gydymo etape yra įgyti paciento pasitikėjimą ir įtraukti jį į gydymo procesą. Tai suteikia galimybę pasveikti.

Farmakologiniai agentai labai retai naudojami asmenybės sutrikimams gydyti. Jei jie yra rekomenduojami, tada tik tuo atveju, jei pacientui reikia kontroliuoti tokius simptomus kaip depresija ar nerimas, kurie gali trukdyti gydymui ir sukelti jo nesėkmę.

Farmakologiniai vaistai dažniau naudojami pasienio asmenybės sutrikimo atveju, tačiau dėl pacientų polinkio tapti priklausomais nuo psichoaktyvių vaistų, raminamieji vaistai, ypač tie, kurių pagrindas yra benzodiazepinai, dažniausiai yra praleidžiami. Dažniau pacientams skiriami SSRI, antipsichotikai ar vadinamieji nuotaikos stabilizatoriai.

Ribinės asmenybės atveju efektyviausia psichoterapijos forma yra psichoanalitinė terapija, atliekama Fonagy ir Batemano bei Kernbergo terapija. Moksliniai tyrimai taip pat įrodė, kad Marsha Linehan dialektinė-elgesio terapija taip pat suteikia galimybę išgydyti sutrikimus.

Rekomenduojamas straipsnis:

Transfer Focused Therapy (TFP) - pacientų, sergančių ...