Apsvarstykite, ar jūsų antsvoris yra nuolatinio streso pasekmė. Stresą lydi padidėjusi norepinefrino, hormono, padidinančio nekontroliuojamą angliavandenių, daugiausia saldumynų, apetitą.
Ne griaudėjimas pilve verčia siekti baro, bandelės ar sumuštinio. Hipotalamas, esantis centrinėje smegenų dalyje, yra atsakingas už alkio kontrolę. Ten įsikūręs sotumo centras apetitą reguliuoja dviejų junginių, veikiančių tik smegenyse, pagalba: neuropeptidas Y (NPY) - informuoja apie alkį ir lėtina medžiagų apykaitą, o neuropeptidas CART - pagreitina medžiagų apykaitą, slopindamas apetitą.
Pogumburis yra pagrindinis komandų centras, dirbantis su kitomis medžiagomis apetitui valdyti.
Svarbų vaidmenį vaidina:
- cholecistokininas (CCK) - hormonas, kurį veikiant maistui išskiria plonosios žarnos sienelės, dėl kurio skrandžio sienos išsiplečia, suteikiant sotumo jausmą;
- insulinas - suaktyvina leptino gamybą riebaliniame audinyje, hormoną, kuris suteikia sotumo jausmą ir slopina NPY sekreciją, mažina apetitą;
- serotoninas - hormonas, slopinantis potraukį angliavandeniams.
Kaip sveikai numalšinti alkį? Sužinokite patikrintus būdus
Esant lėtiniam stresui, sutrinka mechanizmai, atsakingi už alkio ir sotumo jausmą. Padidėja neuropeptido Y sekrecija ir sumažėja leptino gamyba, todėl mes vis dar alkani. Tuo pat metu medžiagų apykaitos greičio sumažėjimas palengvina riebalinio audinio kaupimąsi. Nuolatinis stresas padidina kortizolio (antinksčių žievės hormono) koncentraciją, jo perteklius sukelia pilvo nutukimą, riebalų kaupimąsi ant pakaušio ir atsparumą insulinui. Stresą lydi padidėjusi norepinefrino gamyba, todėl nekontroliuojamas apetitas angliavandeniams, daugiausia saldumynams. Angliavandeniai dalyvauja gaminant serotoniną, kuris gerina nuotaiką, todėl stresą valgome su saldžiuoju.
