Stresas yra kūno reakcija į sunkias situacijas, fizinė ar psichinė perkrova, per stiprūs dirgikliai. Taip kūnas reaguoja į fizinius sužalojimus ir gyvenimo bėdas. Mūsų sveikata priklauso nuo to, kaip kūnas atlaiko stresą.
Veikiant stresui, padidėja medžiagų (įskaitant adrenaliną) sekrecija, kuri trumpam pagerina organizmo veiklą. Reagavimas į stresą padeda mums išgyventi. Širdis plaka greičiau, pakyla kraujospūdis ir pagreitėja kvėpavimas, todėl daugiau deguonies patenka į ląsteles. Kitos gyvybiškai svarbios funkcijos, tokios kaip virškinimas, nustumiamos į antrą planą, kad netrukdytų kovoti su grėsme.
Vidutinis stresas
Esant vidutiniam stresui, galime veikti greičiau, pagerėja suvokimas ir susikaupimas, padidėja smegenų efektyvumas. Vidutinis stresas mus stimuliuoja ir padeda pasiekti tai, ko sieksime, arba pasirūpinti savo interesais ir apsisaugoti nuo, pavyzdžiui, agresorių.
Lėtinis stresas
Esant ilgam stresui, kūnas per ilgai išlieka budrus - streso hormonų kiekis kraujyje negrįžta į normalią ir išlieka padidėjęs. Tai savo ruožtu sumažina kūno imunitetą, padidina raumenų tonusą ir kraujospūdį. Taip pat padidėja išeminės ligos, širdies priepuolio, mėnesinių sutrikimų ir potencijos rizika. Skrandyje, veikiant adrenalinui, išsiskiria virškinimo rūgščių perteklius, kurie dirgina gleivinę. Pasirodo rėmuo ir pilvo skausmas. Štai kodėl žmonės, negalintys įveikti streso, dažniau kenčia nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų. Taip pat yra būdingi simptomai: spengimas ausyse, galvos skausmas, depresija ir net depresija. Stresinės situacijos, su kuriomis negalime susidoroti, taip pat sukelia: persivalgymą, pabėgimą nuo priklausomybių, miego sutrikimus, nagų kramtymą ir susikaupimo problemas.
Rekomenduojamas straipsnis:
RAUDONOS PSICHOLOGIJA - ką daryti, kad kas mėnesį nepanikuotum „Zdrowie“
-objawy.jpg)
