Apibrėžimas
Apibendrinti nerimo sutrikimai ar nerimo problemos yra senosios nerimo neurozių klasifikacijos dalis. Dažniau pasitaiko tarp jaunų suaugusiųjų ir moterų, tai yra nuolatiniai kančių, sunkiai kontroliuojamų rūpesčių pasireiškimai. Šis sutrikimas yra gana dažnas ir pasireiškia maždaug 2% gyventojų.
Simptomai
Apibendrinti nerimo sutrikimai turi daug pasireiškimų:
- nuolatinis fono nerimas;
- perdėtas nuogąstavimas dėl dalykų, kurie paprastai nesukelia kančių;
- jausmas nekontroliuojant rūpesčių;
- nuovargis ir miego sutrikimai;
- įtempti, kartais skausmingi raumenys;
- sunku susikaupti;
- sujaudinimas, jaudulys;
- jie linkę lengvai susijaudinti, irzlumas;
- skrandžio skausmas ir spazmai;
- Kartais jie yra siejami su kitais nerimo sutrikimais, tokiais kaip panikos priepuoliai (staiga prasidėjusi svarbi nerimo būsena, kuri greitai išnyksta).
Diagnozė
Norėdami nustatyti diagnozę, gydytojas pirmiausia patikrins jus, kad būtų pašalinta reali fizinė priežastis. Diagnozei nustatyti būtina, kad nerimas būtų nuolatinis ir atsirastų nerimo viršūnės. Paprastai diagnozė nustatoma per tardymą to asmens, kuris skundžiasi nerimo sutrikimais. Esant generalizuotam nerimo sutrikimui, šie sutrikimai trukdo asmeniui atlikti įprastą kasdienę veiklą, o simptomai turėjo pasirodyti prieš kelis mėnesius.
Gydymas
Reikėtų kiek įmanoma vengti elementų, sukeliančių nerimą. Rekomenduojami kai kurie patarimai, pavyzdžiui, mesti rūkyti, alkoholis, sumažinti suvartojamos kavos kiekį ir reguliariai sportuoti. Gerų rezultatų pasiekiama naudojant terapiją, vadinamą kognityviniu-elgesio metodu. Jie dažnai būna kartu su vaistais nuo nerimo ar anksiolitiniais vaistais, kartais net antidepresantais. Gydymo dalis yra mokymasis atpažinti nerimą sukeliančias aplinkybes ir kontroliuoti jų įvykius. Kitos procedūros, kurios gali pasirodyti labai veiksmingos, yra atsipalaidavimo metodai, palaikomoji psichoterapija (kuri apima klausymąsi ir dedramatizmą), taip pat psichoterapija, psichoanalitinė ar grupinė terapija.