Revaskuliarizacija arba kraujagyslių atstatymas yra efektyviausias būdas gydyti lėtinį visišką sąkandį (CTO). Arterijų grūdinimasis yra dėl kraujagyslių senėjimo, tačiau procesą žymiai pagreitina rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas, netinkama mityba ir nepakankama mankšta. Dėl šios obstrukcijos į širdį patenka nepakankamai deguonies. Visiškai užsikimšę indai gali pakenkti širdžiai ir net žūti.
Lėtinė vainikinių arterijų obstrukcija pacientui yra ne tik sunki ir sunki, bet ir reikalauja specialisto gydymo. Revaskuliarizacija yra efektyviausia - tai yra leisti kraujui tekėti per indą. Tai susidaro iš indo atidarymo arba išplėtimo, kurio dėka atkuriama tinkama kraujotaka.
Lėtinis sąkandis (okliuzija) gali būti nustatytas iki 30% pacientų, kuriems diagnozuota vainikinių arterijų liga, ir vien atstatymo procedūros sudaro apie 5–15% viso angioplastikos procedūrų skaičiaus, nors tai vis dar per mažas procentas. Taigi bet kuris intervencinis kardiologas, atliekantis vainikinių arterijų angioplastiką, susidurs su lėtinėmis okliuzijomis. Tai yra procedūros, kurioms reikalinga ne tik tinkama patirtis, bet ir specializuotos įrangos bei specialių gydymo metodų išmanymas - aiškina prof. Leszekas Bryniarskis, Euro CTO seminarų Krokuvoje direktorius.
Prof. Leszekas Bryniarskis priklauso „EuroCTO“ klubui, vienijančiam geriausius revaskuliarizacijos specialistus Europoje. Kaip jis sako, kardiologų be specialaus pasirengimo atliktas CTO atstatymo efektyvumas yra maždaug 50%, o tarp ekspertų jis viršija 90%. Rugsėjo ir spalio mėnesio sandūroje Krokuvoje vyks EuroCTO klubo organizuojami seminarai apie revaskuliarizaciją. Pagrindinė tema bus visiškas revaskuliarizavimas, t. Y. Tuo pačiu metu atkurti ir išplėsti indus, nereikalaujant kitos procedūros.
Pacientams, sergantiems daugiagyslėmis ligomis (t. Y. Koronarine stenoze ar sąkandžiais), optimalus metodas yra visiškas revaskuliarizavimas, nesvarbu, ar tai chirurginė, ar, jei tinkama, angioplastika. Mes žinome, kad šis procedūros atlikimo metodas yra optimalus pacientui ir geriausiai veikia prognozę. Kita vertus, mes taip pat žinome, kad CTO buvimas - lėtinė kraujagyslių okliuzija yra dažniausia neužbaigtos revaskuliarizacijos priežastis - ar chirurgas nesugeba implantuoti aplinkkelio į uždarą indą, ar tai yra invazinis kardiologas, nesistengia ar ne galintis išvalyti indus - aiškina prof. Bryniarskis.
Daug galima pasakyti apie tokios procedūros pranašumus ir efektyvumą. Prof. Bryniarskis pabrėžia, kad visiškos revaskuliarizacijos pranašumas yra pacientų gyvenimo kokybės gerinimas - malšina krūtinės anginos skausmus ir dusulį. Šis metodas taip pat pagerina kairiojo skilvelio funkciją, jei jis sutrinka, po procedūros tinkamai aprūpinta širdis pradeda geriau susitraukti, o kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija padidėja. Tai taip pat procedūra, gerinanti pacientų prognozes, t.y prailginant jų gyvenimą.
Kiekvienu atveju mes stengiamės išplėsti arba atblokuoti visus susiaurėjusius ar uždarytus indus. Yra atvejų, kai įmanoma atlikti visišką revaskuliarizaciją, atliekant angioplastiką ar širdies operaciją. Vis dažniau naudojame hibridinius metodus, pvz., Intervencinis kardiologas praplečia kraujagysles implantuodamas stentus, o širdies chirurgas implantuoja apvadą (optimaliausiai nuo vadinamosios mini prieigos) prie indo, kurio mes negalime nei išplėsti, nei atblokuoti. Žinoma, reikia atsiminti, kad revaskuliarizuoti reikia tik tas gyvas širdies raumens sritis, skiepyti tiltus ar išplėsti arteriją, kuri teikia poinfarktinį randą, nėra prasmės - daro išvadą prof. Bryniarskis.
Rekomenduojamas straipsnis:
„EuroCTO“ klube tik trys lenkai